Drąsa Ir pažeidžiamumas: Korona Ir vyresniųjų išmintis

Kiekvienoje mano gyvenimo krizėje mokymasis padėjo man rasti kelią. Tai reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį, leisti sau jausti ir mąstyti, pažvelgti į dalykus iš skirtingų kampų, rinkti geriausią turimą informaciją, bandyti sujungti taškus ir „gyventi klausimais“, kai atsakymai man nepastebimi.

Štai kodėl man patinka ši ištrauka iš TH White'o romano „Kažkada ir būsimasis karalius“, pagrįsto legenda apie karalių Artūrą. Burtininkas Merlyn, kuriam patikėta auklėti jaunąjį Artūrą, kalbasi su būsimuoju karaliumi tuo, ką pavadintume „mokomu momentu“.

Kaip amerikiečiai ir pasaulio piliečiai, esame mokomu momentu, vadinamu „pandemija“, ir aš stengiuosi mokytis. Štai keletas dalykų, kurių išmokstu šiuo metu – akimirka, kai tikiuosi ir meldžiuosi už visų gerovę. Praneškite mums, ko mokotės:

Sužinau daugiau apie asmeninę dinamiką. Iš naujo kovoju su senais vidiniais karais tarp baimės ir tikėjimo, pasitikėjimo savimi ir pagalbos ieškojimo. Kadangi kai kurios šios krizės pasekmės man ateina, užuot klausęs „Kodėl aš?“, aš vėl mokausi paklausti: „Kodėl ne aš?

Sužinau daugiau apie geras žmonių širdis, kurie ištiesia rankas taip, kad atspindėtų mūsų bendrą žmogiškumą. Mane paliečia tie, kurie klausia: „Kaip tau sekasi? Kaip galiu padėti?“ Ir aiškiai nori žinoti.

Sužinau daugiau apie milijonus žmonių visoje planetoje, kurie kiekvieną savo gyvenimo dieną patenka į „didelės rizikos kategoriją“ – ne dėl amžiaus ar sveikatos, bet dėl ​​rasės, religijos, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos ar skurdo. Jie gyvena nenutrūkstamose rasizmo, seksizmo, nacionalizmo, homofobijos, struktūrinės ekonominės nelygybės ir ginkluotų konfliktų pandemijose. Dabar turiu mažą langelį, kad trumpam pažvelgčiau į jų patirtį. Tegul aš išmoksiu viską, ką galiu, ir tegul mano mokymasis išliks.

Sužinau daugiau apie žmones, kurie dar prieš kelias savaites pykdė prieš „didžiąją vyriausybę“ ir tai, ką jie vadina „socializmu“. Dabar jie reikalauja federalinės intervencijos visais lygmenimis – nuo ​​sveikatos priežiūros iki įmonių gelbėjimo ir pataisymų „laisvojoje“ rinkoje, kurie sutaupys jų 401 tūkst. Ar jie mato, kas atsitinka su jų „įsitikinimais“, kai JIE, o ne apleisti, gresia pavojus? Kai jų asmeninė audra praeis, ar jie prisimins, kaip apsivertė, ar atsivers?

Sužinau daugiau apie tai, ką reiškia, cituojant Merlyn, „matyti aplinkinį pasaulį nusiaubtą piktųjų pamišėlių“. Nuniokojimas ne visada įvyksta dėl žudikiško Rugsėjo 11-osios greičio. Tai gali prasidėti nuo smulkmenų, kurios lieka nepastebėtos, pavyzdžiui, #45 sprendimas 2018 m. panaikinti NSC reagavimo į pandemiją komandą, kuris būtų pravertęs prieš kelis mėnesius.

Kodėl vadovas turėtų atleisti ekspertus tokiu būdu? Iš pasakytų žodžių ir veiksmų, kurių buvo imtasi per pastaruosius trejus metus, atsakymas atrodo aiškus: „Kai kurie dalykai trukdo Amerikai vėl tapti didinga, įskaitant didžiąją vyriausybę, giliąją valstybę, mokslą, faktus, sunkius klausimus, tiesos sakytojus ir kitaip mąstančius. Taigi niekas neturėtų stebėtis tuo, kad #45, paklaustas, kodėl tai padarė, pasakė: „Bjaurus klausimas“. "Aš nieko apie tai nežinau". "Aš neprisiimu atsakomybės už nieką".

Jei atsakomybė nebesustoja TEN, manau, ji sustos ČIA – su Mes, žmonės, kurie turi galimybę pakankamai pasimokyti iš šios krizės, kad pataisytume valstybės laivą ir sugrąžintume jį į savo kursą. Išgyvenkime audrą ir pasimokykime iš jos.

***

Norėdami gauti daugiau įkvėpimo, šį ketvirtadienį, balandžio 9 d., prisijunkite prie mūsų pokalbio su Parkeriu Palmeriu tema „Drąsa ir pažeidžiamumas: korona ir vyresniųjų išmintis“. Daugiau informacijos ir RSVP informacija čia.