Geras Pokalbis Su Maggie Doyne

Vieną rytą, būdama 18 metų, ką tik baigusi vidurinę mokyklą, Maggie Doyne pabudo jausdama, kad dar nepasirengusi persikelti į pirmakursių bendrabutį. Vietoj to, ji norėjo metams atidėti studijas koledže, kad galėtų keliauti ir atrasti savo „vidinį aš“. Tai buvo sprendimas, kuris pakeis jos gyvenimą taip, kaip ji negalėjo įsivaizduoti.

Keturiose šalyse ir po tūkstančių mylių Maggie atsidūrė atokiame, karo draskomame Nepalo kaime. Ji apimta nevilties stebėjo, kaip Nepalo vaikai skaldo akmenis į žvyrą ir parduodavo jas už vieną dolerį per dieną vien tam, kad nusipirktų maisto. Maggie buvo priversta imtis veiksmų. Viena jauna mergina ypač palietė jos širdį, todėl Maggie sumokėjo septynis dolerius, kad užrašytų ją į mokyklą. Tokia buvo pradžia.

Vienam vaikui greitai tapo dveji, o iš dviejų tapo penkeri. Netrukus tiesiog užregistruoti vaikus nepakako. Neturėdama išteklių, bet turėdama didžiulę vilties jausmą, Maggie buvo pasiryžusi šiems jauniems pabėgėliams suteikti stabilumo ir tikrą gyvenimo pagrindą. Būdama 19 metų ji įtikino savo tėvus pavesti visas savo santaupas 5000 USD, kad nusipirktų žemės sklypą Nepale. Padedama vietos bendruomenės, Maggie vadovavo Kopilos slėnio našlaičių vaikų namų kūrimui . Būdama 23 metų Maggie taip pat atidarė mokyklą, kurioje šiandien (po trejų metų) mokosi daugiau nei 300 mokinių iš Surkheto ir aplinkinių regionų.

Maggie buvo tik 19 metų (ir 8000 mylių nuo namų), kai ji pradėjo šį projektą, tačiau ji niekada neleido savo amžiui trukdyti jai siekti tikslų. Tiesą sakant, Maggie mano, kad norint pasiekti ką nors iš pažiūros neįmanomo, būtina išlaikyti jaunatvišką, idealistinį ir optimistišką požiūrį. Prieš trejus metus „Do It Lectures“ (žr. toliau) pristatyme Maggie pabrėžė, kad žmonės senstant linkę abejoti ir susikoncentruoti į dalykus, kurių neturi. Žmonės gali pasakyti: „Galėčiau tai padaryti, jei turėčiau daugiau pinigų arba turėčiau magistro laipsnį.“ Maggie patikina savo auditoriją, kad jūsų nereikia guosti dėl tokių dalykų: „Tu jau turi viską, ko tau reikia“.

Perskaitę toliau pateiktą Maggie interviu, galite daugiau sužinoti apie jos darbą Nepale ir „BlinkNow Foundation“ , kurį ji sukūrė kaip priemonę dalytis savo misija su pasauliu. Džiaugiamės galėdami jus rodyti laidoje Talking GOOD Maggie!

1. Vienu sakiniu, koks tavo gyvenimo tikslas?

Suteikti savo vaikams laimingą vaikystę, išlaikyti juos sveikus ir pakeisti našlaičių priežiūros modelį.

2. Kaip šis darbas jus pakeitė?

Šis darbas privertė mane tikėtis, kad pokyčiai yra įmanomi ir 100% pasiekiami per visą mano gyvenimą. Kiekvieną dieną matau tai prieš akis. Esu įsitikinęs, kad galime visam laikui panaikinti skurdą pasaulyje ir galime tai padaryti mokydami ir rūpindamiesi savo pasaulio vaikais.

3. Ką jūs gaunate iš dovanojimo?

Aš turiu plyštančią širdį ir 300 laimingiausių ir nuostabiausių mažylių visatoje; Apkabinimai kiekvieną dieną, daug juoko, šeimyniniai žaidimai paimti vėliavą, per daug gimtadienių, kad būtų galima suskaičiuoti, ir daugiau meilės, nei aš kada nors galėjau įsivaizduoti.

4 . Kas yra gyvas herojus ir ko jo paklaustumėte, jei gautumėte galimybę?

Man patinka Melinda Gates ir viskas, ką ji daro, kad pakeistų pasaulį moterims. Jei kada nors susitiksime, paprašysiu jos aplankyti mūsų Nepale!

5. Kokie kasdieniai ištekliai galėtų padėti jums pasiekti savo filantropinius tikslus?

Neseniai užpildėme šešias „Kopila Fellows“ darbo vietas. Programa „Kopila Fellows“ sukurta tam, kad į mūsų bendruomenę Surkhet mieste, Nepale, įtrauktų nuostabius žmones iš viso pasaulio. Ieškome pozityvių, linksmų, nepaprastų mąstytojų ir darytojų, kurie padėtų įkvėpti ir ugdyti mūsų nuolat augančių namų ir mokyklos vaikus, darbuotojus ir dėstytojus. Galite kreiptis adresu www.blinknow.org/kopila-fellows/ . Taip pat turime pageidavimų sąrašą su daiktais, kurių mums reikia mūsų namams, mokyklai ir klinikai: http://blinknow.org/wishlist/ .

6. Kokius degančius klausimus turite šiai bendruomenei?

Norėčiau paklausti filantropų bendruomenės; "Atrodo, kad visi turime bendrų svajonių ir tikslų, kad pasaulis mūsų vaikams būtų geresnis. Kokie yra keli būdai, kaip mes visi, turintys bendrų interesų, galime dirbti kartu, bendradarbiauti ir bendradarbiauti?"

7. Koks būtų jūsų knygos pavadinimas?

Jei kada nors parašyčiau knygą, parašyčiau daugybę istorijų apie vaikus ir kasdienį gyvenimą Kopiloje, kad jie galėtų perskaityti ir prisiminti, kai bus vyresni. Dėl pavadinimo... Aš turėsiu apie tai pagalvoti.

8. Papasakokite ką nors, kuo retai dalinatės viešai?

Aš ir vaikai nuolat kovojame su utėlėmis.

9. Ką patartumėte kitiems, kurie trokšta būti piliečiais filantropais?

Sekite savo širdį. Daryk tai, ką mėgsti. Į bet kokią problemą dažniausiai atsako švietimas.

10. Kokį klausimą norėtumėte, kad aš paklausčiau, ir koks yra atsakymas?

KLAUSIMAS: Kaip randate laiko būti mama 40 vaikų?

ATSAKYMAS: Aš turiu DAUG pagalbos. Aš negalėjau nieko to padaryti vienas. Turiu nuostabią komandą, kuri man padeda kiekvieną dieną. Vaikai mūsų virėjus ir prižiūrėtojus vadina „tetomis“ ir „dėdėmis“. Turiu vietinių mokytojų ir direktorių, kurie man padeda vadovauti mūsų mokyklai, dvi nuostabias lentas iš JAV ir Nepalo bei savanorių, atvykusių iš viso pasaulio, kad padėtų mums. Kalbant apie laiko kiekvienam vaikui atradimą, daugeliu dienų manau, kad paroje tikrai nėra pakankamai valandų. Vakare prieš miegą darome tai, kas vadinama „satsung“, kai susėdame rate ir sutinkame šeimą, dainuojame dainas ir kalbamės apie savo dieną. Tikrai naudinga turėti tam tikrą laiką, kai visi esame kartu vienoje erdvėje kaip šeima. Nekantriai laukiu kiekvieną vakarą ir žinau, kad vaikai taip pat.