Skubėjimas išsaugoti Vietines Kalbas

Gera lėlė turi būti mėgiama, todėl Binnabánnašui buvo padovanota pora draugiškų rudų akių, nelygių mėlynų ragų ir odiniai batai su raudonais apvadais ir riestomis nosimis, primenantys samiske komagers – tradicinius šiaurės elnio odos batus, kuriuos avėjo samiai, Šiaurės Europos čiabuviai.

Jis taip pat turi darbą: savo paties trijų minučių trukmės laidoje mokyti vaikus samių kalbos Norvegijos televizijoje. Pavyzdžiui, Binnabánnaš moko žodžių, prasidedančių raide „B“, skirtumo tarp didelio ir mažo bei spalvų. Įsivaizduokite „Sesame Street“ su vietiniu prieskoniu.

„Binnabánnaš galėjo atrodyti kaip elnio jauniklis arba karvės jauniklis. Kai kurie žmonės manė, kad tai ožka“, – sakė Tamie Sue Runningen iš NRK Sápmi, Norvegijos transliavimo korporacijos padalinio, atsakingo už samių kalbos turinio kūrimą. „Tai neturėjo būti vienas konkretus gyvūnas, bet dauguma samių tikriausiai jį atpažins kaip elnią.“

Šiaurinių elnių ganymas yra ikoniška samių tradicija šiaurėje, ši teritorija dažnai vadinama Sápmi. Medžioklė ir žvejyba taip pat yra įprastos praktikos samių bendruomenėse, todėl Binnabánnaš taip pat turės žvejybos pagalbininką, vardu Ujujju.

„Norime, kad [vaikai] pamėgtų abu ir jaustų, jog aprėpėme visus Sambijos gyventojus ir visus samius, su kuo jie dirba ir ką jie turi savo bendruomenėse“, – sakė Runningenas.

Daugiau nei 80 000 samių tautos žmonių vadina Šiaurės Europą namais ir gyvena Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Jie yra didžiausia čiabuvių grupė Skandinavijoje, ir manoma, kad samių kalba kalba iki 35 000 žmonių. Tačiau Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) šią kalbą priskyrė nykstančiai kalbai.

Pagrindinis Binnabánnašo tikslas – išlaikyti samių kalbą gyvą kitoje kartoje, tačiau veikėjas gali atlikti ir labiau subversyvų socialinį vaidmenį: parodyti, kad vietinė kultūra gyva ir auga pasaulyje, kuris arba pamiršo, arba atvirai paniekino savo pirminius žmones.

Šį rudenį Binnabánnašas pasirodo eteryje, kad mokytų vaikus apie samių kalbą ir kultūrą. Nuotraukų autorė Katri Heinämäki.

„Tikiuosi, kad per [Binnabánnašą] kiti vaikai sužinos apie samių kultūrą ir įvairovę“, – sakė Runningenas. „Kai jie pamatys kai kuriuos apibendrinimus ir iššūkius, su kuriais susidūrė samiai ar bet kurie kiti čiabuviai istorijoje, jie geriau supras, kas tai yra ir kodėl kai kurie iš tų kovų buvo svarbūs.“

Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 370 milijonų čiabuvių gyvena beveik 90 pasaulio šalių ir kalba iki 6000 skirtingų kalbų, iš kurių pusei gresia išnykimas iki kito amžiaus.

Beveik 90 pasaulio šalių gyvena 370 milijonų čiabuvių.

„Jos nėra perduodamos jaunajai kartai, todėl perdavimas nutrūksta“, – teigė Christopheris Moseley, UNESCO pasaulio kalbų atlaso redaktorius. „Kol kalbos vaikus moko suaugusieji, tol ji yra saugi ateičiai. Tačiau jei suaugusieji nemato jokios priežasties, ekonominės, socialinės ar kokios nors kitos, perduoti kalbą savo vaikams, kalba iš tikrųjų yra pasmerkta žlugti, nes padėtis gali tik blogėti, nebent bus imtasi aktyvių priemonių.“

Apskaičiuota, kad iš 194 kalbų, likusių Šiaurės Amerikoje, beveik 63 procentais kalba tik suaugusieji arba vyresnio amžiaus žmonės. Būtent čia gali padėti televizija ir tokie personažai kaip Binnabánnaš.

„Vaikų programos yra išties, išties svarbios tiek kalbai išsaugoti, tiek kultūrinėms vertybėms perduoti“, – teigė Duncanas McCue'as, Kanados transliuotojų korespondentas ir internetinio vadovo žurnalistams, dirbantiems aborigenų bendruomenėse, „Reporting in Indigenous Communities“ kūrėjas. Inuitų transliuotojų korporacija jau dešimtmečius rengia lėlių spektaklius inuitų kalba ir kuria inuitų superherojus.

Už Jungtinių Valstijų ribų vietinių šalių programos nėra neįprastos. Norvegijoje NRK „Sápmi“ transliuoja samių kalba; pagal NRK įmonės strategiją, samių kalba ir kultūra turi būti stiprinama kultūriškai aktualiomis programomis. Naujojoje Zelandijoje yra „Mäori Television“. Airijoje yra TG4. O tokiose šalyse kaip Kanada, Australija, Taivanas ir Pietų Afrika vietinių šalių transliuotojai turi vietą televizijoje.

TAIP! iliustracijos autorė Nicole Xu.

Jungtinėse Valstijose vietinių transliacijų populiarumas auga, tačiau jos vis dar yra gana toli nuo pagrindinės srovės. Nors tokios žiniasklaidos priemonės kaip „All Nations Network“ ir FNX tikisi tapti nacionaliniais vietinių transliacijų teikėjais, genčių transliuotojai, tokie kaip „Cherokee Nation“, pradėjo transliuoti internetu ir vietinėse bei regioninėse stotyse.

„Šimtą metų istorijos vadovėliuose netiksliai vaizduojamos Amerikos indėnų gentys, jau nekalbant apie šiuolaikines Amerikos indėnų gentis“, – sakė čerokių tautos vyriausiasis vadas Billas Johnas Bakeris. „Tačiau niekas negali papasakoti jūsų istorijos geriau nei jūs pats.“

„Cherokee Nation“ 30 minučių trukmės televizijos žurnalo programa „ Osiyo, čerokių žmonių balsai “ rodoma visoje Oklahomoje, tačiau ją taip pat galima žiūrėti internetu, kaip pageidauja čerokių piliečiai, gyvenantys kitose JAV ir pasaulio dalyse.

„Niekas negali papasakoti tavo istorijos geriau nei tu pats.“

„Kiekvienas, esantis bet kurioje pasaulio vietoje, gali transliuoti programą, todėl nesvarbu, kur gyvenate; ji prieinama bet kuriuo paros metu“, – sakė Bakeris. „Tai suteikia mums galimybę papasakoti savo istoriją neleidžiant kam nors kitam jos kontroliuoti.“

Tačiau kai reikia rasti namus nacionalinėje scenoje, Amerikos indėnų balsai ir toliau sunkiai verčiasi.

„Amerika gali tiek daug ko išmokti iš šiuolaikinių Amerikos čiabuvių, kad jie tiesiog nėra atviri ir, regis, nesugeba atverti žiniasklaidos kraštovaizdžio šiems šiuolaikiniams čiabuvių balsams“, – sakė McCue. „Kitose pasaulio čiabuvių bendruomenėse mes tam tikru mastu esame už ribos.“

Ir tai matosi. Per TG4 kanalą rodomas naujas paauglių serialas „Eipic“ pasakoja apie „penkis kaimo paauglius, kurie užima apleistą paštą, kad pradėtų muzikinę revoliuciją“. Jis transliuojamas gėlų kalba – originalia airių kalba. Kanadoje „Aborigen Peoples Television Network“ siūlo dešimtis laidų, įskaitant „Mohawk Girls“ – čiabuvių atsakymą į serialą „Seksas ir miestas“ ir „The Other Side “ – paranormalių reiškinių tyrimų serialą. O Naujojoje Zelandijoje „NgÄ Pirihimana Hou“ seka MA ori naujokus, besimokančius policijos pareigūnais. MA ori televizija rodo įvairias programas – nuo ​​naujienų ir aktualijų iki „Romeo ir Džuljetos“ pasirodymų Te Reo – MA ori kalba.

„Platesniame Amerikos žiniasklaidos pasaulyje tiesiog negirdime tų Amerikos indėnų balsų“, – sakė McCue. „Manau, kad iš dalies tai susiję su tuo, kad Amerika nenori kovoti su savo sunkia istorija, o kai pradeda skambėti gyvybingi balsai, tada tenka susidurti su šia tikrai sudėtinga istorija, su kuria amerikiečiai nenori susidurti.“

Jungtinių Valstijų aborigenams tai reiškia skaitmeninių erdvių išlaisvinimą arba senamadiškų technologijų, tokių kaip radijas, panaudojimą tuštumai užpildyti. Visoje šalyje šiuo metu transliuoja daugiau nei 40 genčių radijo stočių, iš kurių pusė transliuoja savo gimtąja kalba. Tuo pačiu metu šimtai laikraščių ir internetinių leidinių kuria hiperlokalų turinį, pradedant „Potawatomi Traveling Times“ Viskonsine ir baigiant didesnėmis nacionalinėmis organizacijomis, tokiomis kaip „Native American Times“.

„Bendruomenių kuriama čiabuvių žiniasklaida daro labai didelę įtaką ne tik kalbų, bet ir čiabuvių bendruomenių gyvenimui bei sveikatai“, – teigė Johnas Schertowas iš Pasaulio čiabuvių studijų centro. „Ji suteikia bendruomenėms lengvai prieinamą kanalą kultūriškai tinkamai informacijai skleisti, o tai padeda išlaikyti sanglaudą, bet taip pat padeda užtikrinti, kad bendruomenės galėtų reaguoti į naujus iššūkius, grėsmes ir atsirandančias galimybes, o tai yra tai, ko pagrindinė žiniasklaida paprastai negali suteikti.“

NRK Sápmi Runningenas laiko lėlę Binnabánnaš.

Kitaip tariant, parama vietinei žiniasklaidai ir jos potencialui pasiekti platesnę auditoriją galėtų padidinti kalbų išlikimo tikimybę. Vis dėlto Amerikos žiniasklaidos priemonės išlieka daugiausia zonomis be indėnų, o tai reiškia, kad vietinių kalbų skatinimas nesulaukia didelio palaikymo.

„Nenoriu sakyti, kad ateitis rožinė; manau, kad tendencija yra homogenizacijos link, ir dažnai jaučiu, kad žmonės, bandantys ginti nykstančias kalbas, kovoja pralaimėtą kovą“, – sakė Moseley. „Tačiau atskirais atvejais yra daugybė priežasčių viltis. Kol yra žmonių, kuriems rūpi jų kalbinis paveldas, negalima prarasti vilties, ar ne?“

NRK Sápmi studijoje Runningenas susižavėjęs apžiūrėjo Binnabánnašą, o tada suvyniojo jį į plastiką. Likus keliems mėnesiams iki pasirodymo pradžios, lėlė buvo grąžinta į saugyklą, kol nedidelė televizijos magija ją prikels.

Binnabánnašo užduotis bus parodyti, kad samių kultūra klesti.

„Bus tikrai įdomu, kai po poros savaičių atvyks rinkinys, nes tada pradės formuotis pasaulis“, – sakė Runningenas.

Kai šį rudenį pasirodys „Binnabánnaš“ ir „Ujujju“, jie smarkiai konkuruos su vaikų programomis iš visos Norvegijos ir pasaulio, tačiau Runningenas teigia, kad NRK Sápmi per daug nesijaudina: „Binnabánnaš“ užduotis bus parodyti, kad samių kultūra klesti, ir kartu paruošti kitą kartą, kaip būti čiabuviu XXI amžiuje.

„Tikiuosi, kad [ne samių] vaikai užaugs su mintimi, kad samiai nėra kita, kitokia tauta“, – sakė Runningenas.