Močiutės galia: Pasaulinis reiškinys

Šiandienos močiutės kitokios nei manosios.

Mano močiutė gyveno už mylios. Žaidžiau po jos krūmais, kur augo pavasarinės žibuoklės.

Ji man pavaišino ant sūrios duonos iškepė morengo gabalėlį ir paruošė gardžius sekmadienio pietus: vištienos, kurią pagavo mano senelis, ir daržovių, kurias užsiaugino savo sode.

Jos vonia turėjo kojeles, o telefone – vakarėlių linija. Ji sulankstė kalėdinius popieriukus, kad galėtų juos panaudoti dar kartą. Pinigus ji laikė seife virtuvės spintelėje.

Rūsyje buvo sukrauta aukštai anglių, kad apšildytų jos namą. Ji vilkėjo namų sukneles ir supino plaukus į kaselę, ant kurios galėjo sėdėti.

Palyginkite tai su šiuolaikine močiute Argentinoje, kuri man pasakė: „Kai išėjau į pensiją, galvojau, ką daryti su visu savo išsilavinimu ir patirtimi – sudėti juos į dėžę?“

Tai klausimas, kurį užduoda visos dirbančios močiutės.

Šiandien dauguma močiučių Jungtinėse Valstijose yra nuo 45 iki 64 metų amžiaus – jaunesnės nei bet kada anksčiau ir per jaunos, kad išeitų į pensiją (nors, kaip ir ta argentinietė močiutė, kai kurios pradeda apie tai galvoti).

Jos taip pat sveikesnės, geriau išsilavinusios ir, kadangi daugelis dirba, geresnėje padėtyje nei kada nors buvo močiutės.

Dėl šių demografinių rodiklių ir gyvenimo patirties šiuolaikinės močiutės yra energingesnės ir efektyvesnės nei bet kada anksčiau – be to, jų yra daugiau nei per visą istoriją: šiais metais JAV jų yra apie 40 milijonų.

Visa tai sudaro daug močiutės galios!

Daugelis JAV močiučių, apmąstydamos mūsų neramų pasaulį, daro išvadą: „Ši vieta nepakankamai gera mano anūkams.“

„Boomers“ kartos močiutės užaugo septintajame dešimtmetyje; jos pakeitė pasaulį tada ir žino, kaip tai padaryti dabar.

Močiutės visame pasaulyje buria aktyvistų grupes, kad spręstų neišsprendžiamas problemas: skurdą, neraštingumą, aplinkos blogėjimą, ligas, neteisybę ir smurtą.

Močiutės dar niekada taip energingai ar visuotinai neagitavo, kad pasaulis taptų geresne vieta.

Knygai „MOČIUTĖS GALIA: pasaulinis fenomenas“ apklausiau ir nufotografavau 120 močiučių iš 17 močiučių grupių 15 šalių, 5 žemynuose.

Prireikė trejų metų, kad aplankyčiau aktyvistes močiutes Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Su jomis susipažinau kaip su savo seserimis – aš taip pat esu močiutė.

Indijoje moterys mane aprengdavo sariais pramogai; o Senegale ir Filipinuose mes šokome kartu.

Jos pakvietė mane į savo namus ir supažindino su savo anūkais. Tada jos pasidalijo savo istorijomis. Man klausantis, šios močiutės tapo daugiau nei mano seserimis. Jos tapo mano didvyrėmis.

Indijoje neraštingos močiutės, kurios Radžastane mokėsi saulės inžinerijos Barefoot koledže, apšvietė 10 000 kaimo namų ūkių – ir viskas pasikeitė.

Akušerės galėjo gimdyti naktį. Vaikai nebesirgo plaučių liga, kai mokėsi prie žibalinių lempų.

Indų močiutės grįžo į mokyklą ir mokė močiutes iš 23 besivystančių šalių, kurios grįžo namo ir įrengė saulės energiją 35 000 namų ūkių visame pietų pusrutulyje.

Argentinoje 2000 močiučių kas savaitę eina į mokyklas skaityti vaikams. Jų meilė vaikams ir gerai literatūrai įkvėpė jaunuolių aistrą skaitymui ir knygoms.

Mempo Giardinelli fondo programa „Pasakojančios močiutės“ buvo įtraukta į Argentinos nacionalinę mokymo programą ir ją nukopijavo dar septynios šalys.

Airijos močiutės nerimauja dėl vaikų nutukimo. Konservantai, greitas ir šaldytas maistas yra bevertis maistinių medžiagų šaltinis.

Kiekvieną balandį, minint „Slow Food Movement“ Tarptautinę močiučių dieną, močiutės moko savo anūkus sodinti, žvejoti, rinkti augalus, gaminti ir mėgautis šviežiu, vietiniu maistu.

Aštuoni tūkstančiai Kanados močiučių solidarizuojasi su Afrikos močiutėmis, auginančiomis dėl AIDS našlaičiais likusius vaikus.

Jos įkūrė partnerystę – kampaniją „Nuo močiučių močiutėms“ , kurią koordinuoja Toronte įsikūręs Stepheno Lewiso fondas.

Kanados močiutės padarys beveik viską, kad uždirbtų pinigų savo kolegėms iš Afrikos: pardavinės ledus paplūdimyje, rengs vestuves, kurs ir pardavinės amatus ir dar daug daugiau.

Per pastaruosius šešerius metus 240 Kanados močiučių grupių surinko 16,5 mln. dolerių – to pakanka, kad 15 Afrikos šalių močiutės, auginančios AIDS našlaičius, galėtų nuolat siųsti nedideles pinigines įmokas.

Jie mane taip įkvėpė, kad 100 % mano autorinių atlyginimų iš „GRANDMOTHER POWER“ skiriama Stepheno Lewiso fondo kampanijai „Močiutėms močiutėms“.

Nors močiutės keičia pasaulį, jos taip pat moko savo anūkus gyvenimo pamokų, kurios, mano manymu, yra labai svarbios:

- Bendradarbiavimas

- Dosnumas

- Kantrybė

- Atkaklumas

- Atsparumas

Jei esate močiutė, pažįstate močiutę, turite močiutę arba esate kita močiutė, apsvarstykite galimybę įkurti, prisijungti, paremti ar užmegzti ryšius su aktyvisčių močiučių grupe.

Knygos svetainės puslapiuose „Parodyk savo galią“ išvardyta daugiau nei 70 grupių iš 33 šalių, ir jei kurią nors praleidau, tikiuosi, kad atsiųsite man išsamesnės informacijos el. paštu!

Raginu jus įsitraukti į naują, tarptautinį aktyvistų močiučių judėjimą. Jūs galite daug prisidėti.

Ir aš iki pat slapčiausių kojų esu įsitikinęs, kad mums visiems – visiems mums! – reikės bendro darbo, kad sukurtume viltį ir galimybes mūsų pasauliui.