[Neįprasta baigimo kalba sulaukia nuolatinių ovacijų: 2012 m. Pensilvanijos universiteto bakalaureato pranešėjas buvo neįprastas pasirinkimas Ivy League mokyklai. Kreipdamiesi į savo naujai nukaldintus absolventus, siekiančius akinančios karjeros, jie išsirinko vyrą, kuris niekada savo pilnametystėje nepateikė darbo. Žmogus, kuris beveik dešimtmetį nedirbo už atlygį ir kurio misija yra tiesiog „atnešti šypsenas pasauliui ir ramybę mano širdyje“. Šis ne radaro garsiakalbis pradėjo savo kreipimąsi su stulbinančiu patarimu. Toliau pateikiamos keturios pagrindinės įžvalgos, gautos iš radikalios 1000 km piligriminės kelionės per Indijos kaimus. Kai jis baigė savo unikalią išleistuvių dieną, mokinių jūra su kepuraitėmis ir drabužiais pakilo ant kojų iš ovacijų. Toliau pateikiama visa Nipuno Mehtos kalbos stenograma. --DailyGood Editors]
Dėkoju savo geriems draugams, prezidentei Amy Gutmann, provostui Vincentui Price'ui ir kunigui Charlesui Howardui už pakvietimą pasidalinti keletu pamąstymų apie šią džiaugsmingą progą. Man yra garbė ir privilegija pasveikinti jus – 2012 m. „UPenn“ klasę.
Šiuo metu kiekvienas iš jūsų sėdi ant gyvenimo kilimo ir tūpimo tako, pasiruošęs kilti. Esate vieni gabiausių, elitiškiausių ir veržliausių koledžų absolventų pasaulyje – ir neabejotinai esate pasirengę skristi. Taigi tai, ką aš pasakysiu toliau, gali atrodyti šiek tiek beprotiška. Noriu paraginti ne skristi, o – vaikščioti . Prieš ketverius metus įėjote į šią nuostabią aukštojo mokslo laboratoriją. Šiandien pakelta galva eini atsiimti diplomų. Rytoj pateksite į begalinių galimybių pasaulį.
Tačiau vaikščiojimas mūsų didelio greičio pasaulyje, deja, nukrito iš palankumo. Pats žodis „pėstysis“ vartojamas apibūdinti kažką įprasto ir įprasto. Tačiau vaikščiojimas su ketinimu turi gilias šaknis. Australijos aborigenų jaunimas eina į pasivaikščiojimus kaip perėjimo apeigas; Amerikos indėnų gentys vykdo regėjimo ieškojimus dykumoje; Europoje šimtmečius žmonės vaikščiojo Camino de Santiago, kuris apima Ispanijos plotus. Tokie piligrimai tvirtai stato vieną koją prieš kitą, kad atitiktų visatos ritmus ir savo širdies ritmą.
Dar 2005 m., praėjus šešiems santuokos mėnesiams, mes su žmona nusprendėme patys „paspartinti“ ir išvykti į piligriminę kelionę pėsčiomis. Didžiausių pastangų su ServiceSpace metu galvojome, ar galime atmesti pasaulinę sėkmę ir siekti aukštesnių tiesų. Ar kada nors apie ką nors pagalvojote ir tada tiesiog žinojote, kad tai turi įvykti? Tai buvo vienas iš tų dalykų. Taigi pardavėme visus savo pagrindinius daiktus ir nusipirkome bilietą į Indiją į vieną pusę. Mūsų planas buvo nuvykti į Mahatmos Gandhi ašramą, nes jis visada mus įkvėpė, ir tada eiti į pietus. Mudviejų biudžetas buvo vienas doleris per dieną, daugiausia atsitiktinėms išlaidoms, o tai reiškė, kad išlikimui turėjome visiškai priklausyti nuo nepažįstamų žmonių gerumo. Valgėme bet kokį maistą ir miegojome, kur tik buvo pasiūlyta vieta.
Dabar, turiu pasakyti, tokios idėjos ateina su įspėjimu: nebandykite to namuose, nes jūsų partneris gali nepriimti tokio medaus mėnesio. :-)
Mums šis pasivaikščiojimas buvo piligriminė kelionė, o mūsų tikslas buvo tiesiog būti erdvėje, didesnėje nei mūsų ego, ir leisti, kad ši užuojauta vadovautųsi nenurodytais tarnystės veiksmais kelyje. Visiškai pašalinę savo komforto zoną ir įpratę tapatybę, ar vis tiek galėtume „išlaikyti tai tikra“? Tai buvo mūsų iššūkis.
Per tris mėnesius nuėjome 1000 kilometrų. Tuo laikotarpiu mes susidūrėme su pačiais geriausia ir pačia blogiausia žmogaus prigimtimi – ne tik kituose, bet ir savyje .
Netrukus po to, kai baigėme piligriminę kelionę, mano dėdė atsainiai uždavė milijono dolerių klausimą prie pietų stalo: „Taigi, Nipunai, ko išmokai iš šio pasivaikščiojimo? Nežinojau nuo ko pradėti. Tačiau gana spontaniškai į galvą atėjo akronimas WALK , kuris apėmė pagrindines pamokas , kurias išmokome ir iki šiol mokomės iš naujo. Kai pradedate kitą savo kelionės etapą, noriu pasidalinti tais grynuoliais su viltimi, kad tai taip pat šiek tiek nušvies jūsų kelią.
W raidė WALK reiškia liudytoją. Kai eini, tiesiogine prasme matai daugiau. Jūsų matymo laukas yra beveik 180 laipsnių, palyginti su 40 laipsnių, kai keliaujate 62 mylių per valandą greičiu. Didesnis greitis ištepa mūsų periferinį regėjimą, o vaikščiojimas iš tikrųjų praplečia jūsų drobę ir labai pakeičia jūsų dėmesio objektus. Pavyzdžiui, savo piligriminės kelionės metu stebėdavome saulėtekį ir tai, kaip saulėlydžio metu paukščiai susirinkdavo į nedidelį savo vakarėlį. Užuot pridėję „Facebook“ draugų internete, iš tikrųjų draugaudavome asmeniškai, dažnai prie karšto „chai“ puodelio. Gyvenimas aplink mus atgijo nauju būdu.
Ėjimo tempas yra bendruomenės greitis. Kai didelis greitis palengvina atsiskyrimą, lėtesnis tempas suteikia mums galimybę bendrauti.
Kai kelių mylių per valandą greičiu važiavome Indijos kaimo vietovėje, tapo aišku, kiek daug galime išmokti vien liudydami apie kaimo gyventojų gyvenimo būdą. Visas jų psichinis modelis yra kitoks – norų dauginimąsi pakeičia pagrindinis žmogaus poreikių tenkinimas. Kai nebėra užsiėmęs prašyti vis daugiau daiktų; tada tu tiesiog imk tai, kas duodama, ir duodi tai, kas imama. Gyvenimas vėl paprastas. Ūkininkas mums tai paaiškino taip: „Negalima priversti debesų lyti daugiau, negalima mažiau šviesti saulės. Tai tik gamtos dovanos – imk arba palik“.
Kai į aplinkinius daiktus žiūrima kaip į dovanas, jie nebėra priemonė tikslui pasiekti; jie yra priemonė ir tikslas. Ir taip karvių ganytojas su tėvo atjauta prižiūrės savo gyvulius, kaimo moteris be pykčio lauks 3 valandas vėluojančio autobuso, vaikas begalę valandų praleis žvaigždžių susižavėjimo galaktikoje ir ieškodamas savo vietos didžiuliame kosmose.
Taigi, naudodamiesi šiuolaikiškais moderniais įrankiais, neleiskite sau užmirštami priartinti nuo taško A iki taško B gyvenimo greitkeliuose; pabandykite vaikščioti pasaulio pakraščiais, kur pamatysite gilų neatsiejamą ryšį su viskuo, kas gyva.
WALK raidė A reiškia Priimti. Vaikščiodami tokiu būdu atsiduriate visatos delne ir akis į akį žiūrite į jos realijas. Vaikščiojome pačiame vasaros įkarštyje, negailestingoje temperatūroje, kuri svyravo virš 120 laipsnių. Kartais būdavome alkani, išsekę ir net nusivylę. Mūsų kūnai skaudėjo tik dėl to papildomo vandens gėrimo, dar kelių akimirkų šešėlyje ar tiesiog tos mažos žmogiško gerumo kibirkštėlės. Daug kartų gaudavome tą papildomą dalelę, ir mūsų širdys buvo perpildytos dėkingumo. Tačiau kartais mūsų buvo staigiai atsisakyta ir turėjome lavinti gebėjimą priimti dovanas, kurios slypi net sunkiausiomis akimirkomis.
Prisimenu vieną tokią dieną, kai nederlingu plentu privažiavome poilsio namus. Kai pro šalį pravažiavo sunkiasvoriai sunkvežimiai, pamatėme ženklą, skelbiantį, kad svečiai priimami nemokamai. „Ak, mūsų laiminga diena“, – pagalvojome su džiaugsmu. Nekantriai įėjau į vidų. Vyras už rašomojo stalo pakėlė akis ir staigiai paklausė: „Ar tu čia, kad pamatytum šventyklą? Paprastas „taip“ iš mano lūpų iš karto būtų davę sočiai pavalgyti ir kambarį nakvynei. Bet tai nebūtų buvę tiesa. Vietoj to aš pasakiau: "Na, techniškai ne, pone. Mes einame į piligriminę kelionę, kad taptume geresniais žmonėmis. Bet mes mielai aplankytume šventyklą." Gana staigiai jis atkirto: „Am, atsiprašau, mes negalime jūsų priimti“. Kažkas dėl jo santūrios arogancijos sukėlė daugybę neigiamų emocijų. Atsakydamas norėjau pasakyti šmaikštų pastabą ir užtrenkti duris išeidamas. Vietoj to, aš suvaldžiau savo siautėjantį ego. Esant tokiai fizinio ir psichinio išsekimo būsenai, tai atrodė kaip Heraklio užduotis, tačiau per vidinę sumaištį viduje pasirodė balsas, liepiantis priimti šios akimirkos tikrovę.
Manyje vyko rami metamorfozė. Nuolankiai paleidau savo gynybą, tą dieną susitaikiau su savo likimu ir be murmėjimo pasukau išeiti. Galbūt vyras už prekystalio pajuto šį mano poslinkį, nes kaip tik tada sušuko: „Tai ką tu dar kartą darai? Po mano trumpo paaiškinimo jis pasakė: "Žiūrėk, aš negaliu tavęs maitinti ar priimti, nes taisyklės yra taisyklės. Tačiau tualetai yra gale. Jūs galite miegoti ne vyrų tualete, o jūsų žmona gali miegoti už moterų tualeto." Nors jis buvo malonus, jo pasiūlymas jautėsi kaip druska mano žaizdose. Mes neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik priimti.
Tą dieną mes pasninkavome, o tą naktį miegojome prie vonios. Nedidelis melas galėjo mus patobulinti, bet tai nebūtų buvusi piligriminė kelionė. Kai ėjau miegoti siena, skiriančia mane nuo žmonos, pamačiau tokią gražią, nenusakomą viziją, kaip pora kopia į kalno viršūnę iš dviejų skirtingų pusių. Įpusėjus šiam sunkiam pakilimui, kai vyras svarstė pasiduoti, pro šalį praskriejo mažas žvirblis su šiuo patarimu: „Neduok dabar, drauge. Tavo žmona nekantrauja tave pamatyti viršūnėje“. Jis vis lipo. Po kelių dienų, kai žmona atsidūrė ant pasitraukimo slenksčio, mažasis žvirblis pasirodė su ta pačia žinute. Žingsnis po žingsnio jų meilė palaikė jų kelionę iki pat kalno viršūnės. Savalaikės šios vizijos malonės aplankytas, išliejau kelias dėkingas ašaras – ir ši istorija tapo ne tik mūsų santykių, bet ir daugelio kitų kilnių draugysčių išbandymu.
Taigi aš raginu jus ugdyti ramybę ir priimti viską, ką gyvenimas išmeta į jūsų glėbį – kai tai padarysite, būsite palaiminti vidinės transformacijos įžvalga, kurią turėsite išlaikyti visą laiką.
L raidė WALK reiškia meilę. Kuo daugiau mokėmės iš gamtos ir susikūrėme savotišką vidinį atsparumą išorinėms aplinkybėms, tuo labiau patekome į savo prigimtinę būseną – mylėti. Mūsų dominuojančioje paradigmoje Holivudas klastingai pasirinko šį žodį, tačiau meilė, apie kurią kalbu, yra tokia meilė, kuri žino tik vieną dalyką – duoti be jokių įsipareigojimų. Grynai. Savanaudiškai.
Daugelis iš mūsų mano, kad norėdami duoti, pirmiausia turime ką nors duoti. Bėda ta, kad vertindami tai, ką turime, beveik visada darome apskaitos klaidų. Oscaras Wilde'as kartą šmaikštavo: „Dabar žmonės žino visko kainą, bet nieko vertę“. Pamiršome, kaip vertinti daiktus be kainos etiketės. Taigi, kai gauname gausiausias dovanas, tokias kaip dėmesys, įžvalga, užuojauta, supainiojame jų vertę, nes jos yra neįkainojamos.
Eidami piligriminėje kelionėje pastebėjome, kad tie, kurie turėjo mažiausiai, buvo lengviausia pagerbti neįkainojamą. Miestuose žmonės, su kuriais susidūrėme, pradėjo nuo neišsakyto atsargumo: „Kodėl tu tai darai? Ko tu nori iš manęs? Kita vertus, kaimo gyventojai beveik visada mus pasitikdavo su atvira širdimi smalsumu, prasidėjusiu tiesiai: „Ei, bičiuli, tu neatrodai vietinis. Kokia tavo istorija?
Kaimuose tavo vertė nebuvo vertinama pagal vizitinę kortelę, profesinį tinklą ar atlyginimą. Tas įgimtas paprastumas leido mylėti gyvenimą ir branginti visus jo ryšius.
Labai neturtingi kaimo žmonės, kurie net negalėjo sau leisti pavalgyti, dažnai skolindavosi maisto iš kaimynų, kad mus pamaitintų. Kai bandydavome atsisakyti, jie tiesiog paaiškindavo: „Mums svečias yra Dievas. Tai mūsų auka dieviškumui tavyje, jungianti mus vienas su kitu“. Dabar, kaip galima to atsisakyti? Gatvės prekeiviai dažnai dovanodavo mums daržoves; labai jaudinančią akimirką berankis vaisių pardavėjas kartą primygtinai reikalavo duoti mums gabalėlį arbūzo. Visi, nesvarbu, kiek metų, be galo džiaugtųsi galėdami mums duoti nurodymus, net jei nebūtų jais visiškai tikri. :) Ir vis dar prisimenu moterį, kuri dosniai davė mums vandens, kai buvome labai ištroškę – tik vėliau sužinojo, kad 4 valandą ryto jai teko nueiti 10 kilometrų, kad gautų tą vieną kibirą vandens. Šie žmonės mokėjo duoti ne todėl, kad turėjo daug, o todėl, kad mokėjo mylėti gyvenimą. Jiems nereikėjo jokio kredito ar garantijos, kad kada nors grįšite, kad grąžintumėte. Atvirkščiai, jie tiesiog pasitikėjo dovanojimo „mokėkite į priekį“ ratu.
Kai atgysite tokiu būdu, suprasite, kad tikras dosnumas prasideda ne tada, kai turite ką nors duoti, o tada, kai tavyje nėra nieko, kas bandytų atimti. Taigi tikiuosi, kad visas savo brangias akimirkas paversite meilės gyvenimo išraiška.
Ir galiausiai K WALK reiškia pažinti save.
Išminčiai mus jau seniai informavo, kad kai besąlygiškai tarnaujame kitiems, mes pereiname nuo „aš“ prie „mes“ ir glaudžiau susisiekiame su kitu. Ši tarpusavio ryšių matrica užtikrina gilią psichinės ramybės kokybę. Tarsi nejudantis ežeras, netrikdomas bangų ar raibulių, tada aiškiai matome, kas esame ir kaip galime gyventi giliai harmonijoje su mus supančia aplinka.
Kai viena koja vaikšto, kita ilsisi. Veikimas ir buvimas turi būti pusiausvyroje.
Mūsų racionalus protas nori teisėtai užtikrinti pažangą, tačiau mūsų intuityviam protui taip pat reikia erdvės atsirandančiam, nežinomam ir neplanuotam atsiradimui. Veikti tikrai svarbu, bet kai nežinome apie savo vidinę ekosistemą, mes taip prisirišame prie savo planų ir veiksmų, kad nepastebime susikaupusių psichikos likučių. Laikui bėgant tas nesąmoningas vidinis triukšmas pradeda teršti mūsų motyvaciją, etiką ir dvasią. Taigi, labai svarbu nuraminti protą. Galų gale, melodiją galima sukurti tik tyla tarp natų.
Kai vaikščiojome – matėme, priėmėme, mylėjome – mūsų pasaulio vizija iš tiesų ryškėjo. Toks aiškumas, kaip bebūtų paradoksalu, sutrypė mūsų ankstesnius skirtumus tarp manęs ir mūsų, vidinio virsmo prieš išorinį poveikį ir savanaudiškumą prieš nesavanaudiškumą. Jie buvo neatskiriamai susiję. Kai vargšas ūkininkas man atsisveikinimo dovaną padovanojo pomidorą, ašaroms riedant, gavau ar dovanojau? Kai valandų valandas sėdėjau tylioje meditacijoje, nauda buvo tik mano, ar ji pasklis į pasaulį? Kai pakėliau šieno kupetą nuo seno žmogaus galvos ir nešiau kilometrą, ar aš tarnau jam, ar tarnavau sau?
Tai reiškia, kad ne tik eik per gyvenimą – augk per gyvenimą. Jums bus lengva ir viliojanti rasti refleksyvius atsakymus, tačiau verčiau pripažinkite paslaptį ir sutiksite daug klausimų ... klausimų, kurie skatina jus geriau suprasti šį pasaulį ir savo vietą jame.
Tai WALK. Ir šiandien, šiuo svarbiu jūsų gyvenimo etapu, jūs atėjote vaikščioti ir išeisite vaikščioti. Kai einate į pasaulį, kuris vis labiau siekia judėti už minties greičio, tikiuosi, kad kiekvienas prisiminsite, kaip svarbu keliauti mąstymo greičiu. Tikiuosi, kad skirsite laiko, kad pamatytumėte mūsų nuostabius tarpusavio ryšius. Kad priimtumėte gražias gyvenimo dovanas net tada, kai jos nėra gražios, kad pasiaukojamai mylėsite ir sieksite pažinti savo giliausią prigimtį.
Noriu pabaigti pasakojimu apie savo prosenelį. Jis buvo mažai turtingas žmogus, kuris vis tiek sugebėjo paaukoti kiekvieną savo gyvenimo dieną. Kiekvieną rytą jis atlikdavo pasivaikščiojimo ritualą, o eidamas stropiai maitino savo tako skruzdėlynus mažais žiupsneliais kvietinių miltų. Dabar tai yra toks mažas dosnumo poelgis, kad didžiojoje visatos schemoje jis gali atrodyti visiškai nereikšmingas. Kaip tai svarbu? Tai svarbu tuo, kad tai pakeitė jį viduje. O mano prosenelio gerumas suformavo mano senelių pasaulėžiūrą, o tai savo ruožtu paveikė jų vaikų – mano tėvų – pasaulėžiūrą. Šiandien tų skruzdėlių ir skruzdžių kalnelių nebėra, bet mano prosenelio dvasia yra labai įsišaknijusi į visus mano veiksmus ir jų ateities bangas. Būtent šie maži, dažnai nematomi vidinės transformacijos veiksmai formuoja mūsų esybę ir lenkia mūsų bendro likimo lanką.
Einant šiandien ir visada linkiu, kad akys pamatytų skruzdėlynus ir širdis maitintų juos džiaugsmu.
Tebūnie palaimintas. Pakeisk save – pakeisk pasaulį.
COMMUNITY REFLECTIONS
SHARE YOUR REFLECTION
100 PAST RESPONSES
Thank you for sharing this. May God bless you both.
Wow, amazing, simply amazing talk...you just kept me glued to this narrative as though I was hearing you live, Nipun. Your name is befitting you. It is always about how you can decipher a thought in simple yet effective way so that the recipient of the thought could not only grasp but also transmit it forward. You did that to me. I will never forget the expansion and meaning of the acronym W-A-L-K and would always get reminded whenever I walk. Wishing you all the best in your WALK of life. God bless.
Beautiful article, it was worth reading
Amazing article... When one foot walks, the other rests.I`ll take this forever!
Amazing story. Reminds me of Nanak ji. Sat naam wage guru. We need crazy people like you in this world to make it better, loving and acceptable.
This was a true gift today. An affirmation of thoughts I was pondering just this morning. On my way into work (driving, sadly rather than walking - but at a leisurely pace through a parkway, foregoing the freeway) I was thinking about walking and those that walk for a purpose such as Nipun and his wife, although at the time I was thinking of another walker's story I had just read. I thought of all the books I've read about others' pilgrimages and how my little hikes reveal to me in small ways what others learn on their longer journeys. It came to my mind that if I had the opportunity and time to walk one of these long walks, the Camino, the APT, the PCT, and IAT, I wouldn't be doing it to write a book or to change the world, but I could expect it to change my world vision. If we change our vision, such as Nipun requests, we do change the world, though, don't we?
Amazing speech nipun. It has been amazing knowing about you. It is really shaking selfish and insecure person in me and temping me to start giving - in whatever small way until it becomes a habit. Thanks for showing new way of living.
This is the most insightful and inspirational speech about the adventure of their pilgrimage in India and the lessons learned during this journey. Thank you very much for sharing with all of us.
I will always remember these four key words - Witness, Accept, Love and Know thyself. These four words are like mantra to me to remember and practice all through our day to remind myself about Nipun's insights.
Thank you.
very inspiring and thought provoking article, feel pleaure to read this .:)
Truly inspirational. However, temper your kindness with pragmatism. Feeding wheat flour to ants may be an act of micro kindness but don't try that with snakes. When bit by a cobra, most you can do is to follow the 'A' in the WALK model before turning blue.
Thanks to Nepun Mehta for enlivining each of our life's and sharing your thought with us..........it has greatly moved me and changed my life.....
i was lead here again by the new grad speech .. one of my favorite reads ever still HUGS
I feel myself blessed to read this beautiful article. Though i have read it a lot of times, each time i read it , i learn something new. Thank You :) Its one of the most amazing blogs i have read.
Thanks a lot for sharing.:)
Awe-inspiring and awesome article!!!
Thank you I will carry these thoughts on my daily walks
Nothing new in this article or speech. Its like remaking the older version of a film BUDHA back. Its becoming a fashion for the so called elite saying, " I'm also experienced the suffers". The speaker doesn't know what the real life means so its make him some difference. In B.C Gowtham Budha changed himself from a 4(WALK) incidents.
Modern education system doesn't teach for the mind growing process its only teaching for the industrial market driven process.
Nipun, Both of you are doing greatest job and very few people are devotee like both of you. Both of you have started your journey of SEVA at very young age. Thank you very much for explaining very true meaning of WALK. May God bless you for your long journey for betterment of the people around the globe.
Very productive
Day after day I become more and more certain that there is already enough wisdom out there to make us live a fulfilled and immensely happy life! :) It always boils down to the same: Be mindful, be grateful... Truly BE! And then, when you have yourself sorted out completelly, you realise that it is not about you anymore.
If you analyse the article, or any other inspiring one, you will find that all the takeaway points
can be pretty much fitted in 3-4 categories on the sorts of "mindfulness" "gratitude (take everything as a gift)" etc.). There are lots written about this (From philosophy (I am quite stoic myself :P), to modern works like the book "Flow"... Endless quotes and frameworks (Benjamin Franklin's 13 virtues) etc.) Anyway, my point? We have the information! Please let's DO something about all this! There is NO justification for any of us not being fulfilled and happy. :) Let me leave you with a powerful quote on a new comment to illustrate gratitude. Don't be scared about the religious feeling it has... ignore that if you please... just take the main point, the one of gratitude:
Heaven is available to the Muslim and Jew, even to Catholic… heaven is even available to atheist… but often the atheist does not find heaven because the atheist is full of conflict, full of
pushing away. Religions are important… religions are beliefs systems that get people to faith, but faith, faith is trust in life... trust in that anything life brings you is a gift... even when it seems like it is a pile of crap. If you can trust that everything life brings you is a gift, even when it seems as though is darkness and adversity, then you will trust that even death is a gift, because after all... what does life bring everybody eventually but death... and if you can trust that even death is a gift... then surely... you will go to heaven. If you can trust that everything life brings you is a gift... if you can really chose to have faith... then you remove your heart from anxiety, from stress, form conflict... and you replace it with peace, creativity and acceptance... then you have found heaven on earth. (Brother David Steindl Rast )
Compare with a quote from your article "When the things around you are seen as gifts, they are no longer a means to an end; they are the means and the end"
Similar right? We have it sorted! Let’s do something about it!
Antonio
[Hide Full Comment]@antoniogbo
still Re-reading. Kudos Nipun for enlivening others.
GREAT........INSPIRING........ my husband introduced this to me and what....enjoyed getting shaken up.....very thought provoking.
Respected Sir,
I wish I could walk like Budhaa,Shankaracharya, SRI Gandhiji, SWAMI Vivekanandji , ACHARYA Tulsidasji or like you with an empty hand.
A courageous advanture for a person like uou.
WITH REGARDS-gdshah
Some people are brave ~ courageous ~ blissful. Nipun is among those and they pull others and show the way that generosity is possible and not linked to the wealth you own.
Really blessed after reading it and wish many will get blessed and not just inspired.
Thanks ...Gopal
This highlights the depth of simplicity. We have things so backwards.
This has been in my mind for over a month and finally I blogged on it. http://everydaygeeta.blogsp....
Thoughtful and inspiring are the words that come to mind. Thank You.
I loved this piece very true especially when he says
make it a point, instead, to acknowledge mystery and welcome rich questions ... questions that nudge you towards a greater understanding of this world and your place in it.
many of us do not know our place in this universe feeling that we are minute hence dont care less
brilliant and thoughtprovoking even at my seventies. This is what our ancestors did walking from Kanyakumari to badrinath in the himalayas and had this ennobling experience
narasimhan
Very beautiful speech that reminded me to take life easy and embrace it. I received clarity on my confusion regarding, "Accepting what is given vs Need to grow" Thank you for that. My eyes welled up in tears for the act of giving water by the lady who walked for 10 KMs to fetch water. The importance of silence was beautifully expressed in the line: "A melody, after all, can onle created with the silence in between the notes.
Am blessed to know you, Nipun, and call you a friend. Many bows...Marsha
Such profound advice can only come from a heart and mind of one who has experienced the richness of life way beyond the rat race and aggressiveness found in this materialistic world! I hope the Class of 2012 of UPENN are indeed moved to follow it!!
It is simple yet soo deep! Thank you for motivationg the future generations!
Truly inspiring. A fantastic piece, every single word coming out of deep experiences.
It tells us again the the real India lives in our villages. It reminds all of us that we can be happy by simply loving, giving, being kind, accepting life as it unfolds, and always look within.
The best line was perhaps, do not go through life, grow through life.
Hats off to Nipun and his wife.
We pray to our beloved AMMA to shower Her blessings to both of them, and pray for all success in all their endeavours.
It is absolutely beautiful, had tears of 'love' in my eyes-----
Veena Kapoor
Truly inspiring..
thanks i wont fly i will walk
Amazing article!!an eye opener to most of us who have have not realised the art of submitting,giving,receiving,unconditionally.
Just a couple of questions (without malice)...did Mr Mehta wing his way back to the safety and comfort of the US after his walk? Second, he has not written his wife's name or how she reacted to the walk. (or, are we supposed to know her only as his wife, and nothing else)?
very inspiring indeed . an eye opener for me . thanks for sharing your thoughts & experiences
Excellent work Nipun,
It proves your name............one who is Nipun in enjoying life. May God bless you to inspire people.
( Nipun can be translated as Kushal............but not very exact)
One word sums it up - Brilliant. You are a true change agent Nipun and the world desperately needs people like you to bring about spiritual transformation and peace. What a touching and inspiring experience and so beautifully articulated. I sincerely hope and pray that our politicians draw a leaf from your chapter.(wishful thinking perhaps but nonetheless)... Kudos and a big thank you for this wonderful article...
This is so enlightening
Nipun what an amazing and an inspiring message to the young generation,it has deeply touched me.
As a speech, it is touching ! However is it suitable to the audience- I would say- NO.
The young graduates who has spent their hard earned saving to be graduate - and we are teaching them not to be ambitious but be contented , not aggressive but considerate, not game changer but game player- this sounds alright after you have lived life, understood and experienced its invincibility-but not to the young graduate whom we need to encourage to go and conquer the world...
While I salute Nipuns' selflessness, his sagely advice, I strongly disagree to his teaching these to the young guys and sucking out their enthusiasm for the life yet to start.
Truly inspiring. Realised what enormous wealth I have -my mind and the ability to walk. It is absolutely fantastic that a person can have such a clear thinking while delivering a speech! Blessed are those who had the opportunity to hear / read these wonderful thoughts.
CK Chandrasekharan
What a beautiful speech! My friend Asheesh shared this with me, and I am so glad I read it. Truly an inspiration for me in my life. I recently had the honor of delivering the student keynote speech at my own MBA graduation from the Penn State Smeal College of Business, and it was centered on a story of walking as well. (If you are interested, here is the link: http://slidesha.re/KQzLRl)
You have shown the wisdom and beauty of accepting the only pace that you can take for a journey that cannot be run. Thank you!
Feed the ants. Don't just go thru life, Grow thru life. W.A.L.K. Thank you for sharing this meditation.
Amazing.....its most important to be "grounded"......bravo !
It is highly motivating. This made to ponder the inner and come out with peaceful state of mind.
Ajayakumar.P
Wow, I like the way speaker's experience is brought out. An encouraging speech!!!
wonderful!
There is much to be learned by merely breathing into the Spirit we all have within our hearts and asking to be lead. Of ourselves we can accomplish nothing. But, letting go of past and future and following that inner voice's words, directions, and feelings will lead you to insights that our hard to believe. Try it. Breath deeply within the heart and say: Of myself I can do nothing. Please guide me, give me your words, thoughts and feelings. Then without trying of thinking, just listen and follow the guidance. It seems to be leading you nowhere but trust and you will find what seems impossible.
That was an amazing speech Nipun! I always love hearing tidbits about your pilgrimmage and the wisdom in your words helps me to remember that I need to stop and enjoy my surroundings. Hope you and the wife are doing well :)
I agree that this is a fantastic article, would love to have been there to hear it in person.
I think everyone can be guilty sometimes of not taking time out to appreciate the wonderful things that fill our world, and more often or not the most simplest of things.
If we all change the way we treat ourselves and the world, eventually every person on this planet would become the happy and content person they seek to be.
Very ennobling speech. One is reminded of the Venerable Sage of Kanchi (Paramacharya) who followed the illustrious path of Adi Sankara in a walkng pilgrimage across India. He too wished to witness the nobility of the people of our countryside, who have so much to teach us. He in turn also blessed them with his compassion to help them face the harsh realities of life.
Very inspiring... Very Touching..
It is very inspiring and thought provoking.....You are truly blessed to experience thing that you only read in books. Your stupendous desire to experience the greatness of simple things in life this way is truly amazing.
That was really amazing talk. Took me a while to read it line by line but really mind blowing and inspiring.
Another comment disappeared before I replied. Well, I can't say what hurt the feelings of the Asian Culture is true or directed to them. It was meant for a short time punishments to the woman, thief and money launderer in a swift way as words and sentences would tell authorities---what?
Second reason, was to return the money to the needy beneficiaries or to the careless donors.
That is why I sympathize for looking someone who demonize a certain community who had no stakes with me. I was fool for that.
Hats off to you, Mr. Mehta! The article is simply Awesome! Thanks so much for sharing.
Beautiful. Mt Gandhi discovered. True india is found. Wish our Political leaders in India read and learn to WALK.
Thank you too.
This has come at an intersection in my life, today is the beginning of a new walk for me. Thank you
That was so beautiful. In this world when goodness is viewed sceptically ( read secret agenda), this was an endorsement on being human.
Heartwarming!! Thank you for sharing the joy and spreading the message.
W-A-L-K= witness always, like a kid
Let us walk and even own it...just need how-easiest way of making it heaven.
Fantastic article , written with utmost sincerity and honesty; two items which are becoming rarer and rarer every day in the rat race for materialistic progress and so called achievements!! An open look in to the broader throbbing world and trying to live in it with true participation can make us all Walk Taller literally and make this earth itself a heaven. Humility, compassion, optimism and belief in self and utmost modesty ; all these shine like gems in this article. I am made aware now, that I lack these and I bow my head and thank you immensely for firing my imagination with this spark to help me become a humble human being with a better heart and to lead a purposeful life. Thanks once again
Very inspiring article. Next time i take my morning walk i will remember what walk means.
I am delighted to have read the passage on W-A-L-K. I am deeply touched
Humbling !!!
Thank you too. truth is only thing I can offer...name a topic you would like.
Thank you for sharing......the world's desperate for the truth!
AMAZING !! INSPIRATIONAL !! SIMPLY GREAT !!
Well, projects are as many as stars. If people looking innocent don't appreciate then there they are. Because the work is about compassion and grounded is nature
Truly humbling and intensely inspirational!
You have epitomized the essence of our ethos and underpinned the importance of staying sanely and steadily grounded.
Thank you for shared wisdom
Thank you for sharing your story, experience and learning.
wish i had heard this talk when i graduated!! in deep gratitude for this talk...
Awesome
,it sums up what it is to be a loving christen.It is simply Christ's teachings no matter what your faith is. this should always be a reminder what life is meant to be,should we at times forget.
I walked many times and enjoyed travels but mine were planned unlike the couple.
I remember visiting my brother who is legsless and back the bus punctured one of its legs. I and two others went into the forest to see what it hosts. We came back to only find the bus left us. We walked about 4 hours in Masaai highlands and unlike other other communities, Masaai have a strict culture. We needed water badly and it already got dark. Only costume and leaves on my head and thighs, I got close to where they were celebrating on firewoods. Their leader who held a flame on his hand was impressed and I called my friends who were nearby. We were given water and milk. I don't costumes but my need of water forced me. So I learned cultures are very different where ties on some cultures are disguised. I also learned if one lives in slums he should look a slumdog like I am now. I can tomorrow be an urban dog. My experience on different cultures strengthened my ability of Human Engineering.
Though I believe I mastered Africans' way of life, I tried to see how westerners can be comforted. Some town tourists didn't return greetings as as they kept distance looking wary, so I thought I was discomforting them. I still feel that it would be great to meet one and impress. And Change is worked out. One student I once influenced his education promised me something very great 2days ago. So, I can tell priceless tags are sometimes greater than priced items. Though my facial outwards are not very interesting for first time am really honest. When I saw most people corrupted, crimed, harmful and non-punished I thought resorting and later re-correcting. Resorting for important celestial and earth change should not damage my name to open websites, social pages, create awareness against terrorism and improve social understandings which will lead religion and culture tolerance among all. Best known to adults or wise people am not doing all these things to clean my name from previous cases or because of way out of poverty. I may have made some statements telling people "here is the cash key" I may say that because of many reasons for:
1. Some people get motivations only when money involves.
2.Some people only respect when money is talked.
3.People's attentions can be gained
4.people will be productive and supportive.
Well, for me and my NGO which is the core of the changes need funds as the only way of achieving simplest change to set off. Imagine pals, I am to build a website from my store and countless people spread rumors against me saying I am an agent of Non-muslims where these accusations alone can be not only deadly but also assassinations. Still even didn't receive a penny and fewer people who would back me in case are to disbelieve me. You can then see how brave I am to disregard them and move forward. I need backings and change is here sirs and madams. This is Noor saying some truth out to wise men and women.
[Hide Full Comment]Very inspiring speech, with a great vision , the facts were simple yet thought provoking,
Hope to meet this lovely couple sometime in my life
Chandra Natarajan
Thanks
what a gift to the graduates! Bless you both.
Thank you. It is beautiful.
I've not read something as amazing as this in a long long time...u've deeply touched my heart & my sensibilities & given me new eyes with which to see the world....i salute u for having the courage to do what u wanted to & not give in to the monotony & average-ness of this materialistic world which frowns on everything new...but ur convictions have given me new hope that life can be lead from the heart....thankx again
Nipun. It is with the humble-est spirit, to thank you for your joy in sharing all that binds us together. Peace.
Dear Nipun
Thanks for sharing
Thank you Nipun, for continuing to be an inspiration, for truly making a difference in the world one step at a time, one being at a time, and in the ripples who knows how many are touched. My heart is full with gratitude at knowing you and Guri -
"It is precisely these small, often invisible, acts of inner transformation that mold the stuff of our being, and bend the arc of our shared destiny." What a beautiful commencement address. Thank you :)
thank you my friend. i'm glad to be at "one".
Thank you for sharing, inspiring and being the change. :) beautiful and touching to the soul.
Absolutely marvellous!Sets you thinking and change direction.
Deeply moving!
Very beautiful. Namaste--Peace, Love, Connection to All.
Nippun, thank you so much for posting this and sharing your journey. The Daily Good keeps me grounded, like a kite with a steady hand guiding it through the air.
Blessings, Nipun.
In 1970-71 my husband and I took a trip from Spain to India. Although we did not walk we travelled slowly getting to know the people and we were regularly invited and treated well by almost everyone. The experience changed my entire world view as I saw how some people could uncomplainingly make something out of nothing; in contrast to the attitudes of my fellow countrymen (US).
Wow.. It takes lot of courage to WALK, but the love that has filled in you couple is so true and pure.
I wish Both of you keep growing with your years together.
Thank You for being so true and kind...)
Every word is so grounded and so beautiful.