William Segal: Dėmesio jėga

Sąmoningo žmogaus vaidmuo – aprūpinti fenomenalų žemės pasaulį energijomis, kurios kitaip nebūtų efektyviai perduodamos mūsų pasaulį sudarantiems kūriniams ir vienetams. Kaip tinkama energijų pusiausvyra ir sąveika sukuria vienybę, taip Būtis atsiranda, kai harmonija ir pusiausvyra pakeičia chaotišką disbalansą. Būtis yra visata Dievo akyse.

Dėmesys   yra esminė priemonė, atskleidžianti žmogui snaudžiančias energijas. Kaskart, kai stebime kūno būseną, minčių ir jausmų sąveiką, pajuntame, kad ir menką, kitos energijos srovės užuominą. Paprastu dėmesio sutelkimu inicijuojamas naujas jėgų išsidėstymas.

Sąmoningą dėmesį išlaikyti nėra lengva. Judėjimas, kasdienio gyvenimo įsipareigojimai nuolat blaško. Neturėdamas veikimo pagrindo, neturėdamas namų savo organizme, dėmesys tarnauja atsitiktinėms mintims, jausmams ir potraukiams, kurie vienas kitam prieštarauja ir tironizuoja.

Viso kūno ar jo dalių pojūčiai gali įtvirtinti dėmesį; suteikti jam savotišką buveinę. Struktūra, tapdama jautresnė, padeda suvienyti dėmesį, todėl jis mažiau linkęs nukrypti į protinius kanalus, kurie eikvoja jo galią. Savo ruožtu suvokimas ir pojūčiai pagreitėja, įžvalgos padaugėja.

Atsivėrimas dėmesio jėgai sukelia pilnatvės ir pusiausvyros jausmą. Galima įžvelgti galimybę suvokti būseną, kuri yra neišmatuojamai pranašesnė už reaktyvaus mechanizmo būseną – suvokimą, kuris peržengia automatinį subjekto/objekto reakcijos režimą. Laisvai tekantis, koncentruojantis, transformuojantis sąmoningo dėmesio poveikis sujungia skirtingus centrų tempus į santykinai subalansuotą santykį. Mintis, jausmai ir jutimai yra subalansuoti šios gyvybingos, harmonizuojančios įtakos.

Dėmesys yra nepriklausoma jėga, kurios negali valdyti mūsų dalys. Išvalytas nuo viso vidinio triukšmo, sąmoningas dėmesys yra instrumentas, vibruojantis kaip kristalas savo dažniu. Jis gali laisvai priimti signalus, transliuojamus kiekvieną akimirką iš kūrybinės visatos, bendraujančios su visais kūriniais. Tačiau dėmesys nėra „mano“. Jo buvimo akimirką žinome, kad jis neatsiranda vien tik iš mūsų paties. Dėmesio šaltinis, apsuptas paslapties, perduoda energijas, kurių protas negali įsivaizduoti. Reikia tarnauti sąmoningam dėmesiui; jam ruošiamasi per aktyvią ramybę.

RAMYBĖS, įtampos nejaučiančiomis akimirkomis žmogaus kūnas atviras energijos srautams, kurie paprastai būna užblokuoti. Savo ruožtu šios energijos susilieja su anksčiau gautomis medžiagomis, kad tarnautų aukštesniems lygmenims bežodžiuose, bevardžiuose mainuose. Dėmesys ne tik tarpininkauja, bet ir perduoda. Duodamas ir gaudamas Dievas kalba žmogui.

Gaudamas ir duodamas, žmogus kalbasi su Dievu. Kaip žmogaus sandarą reikia atgaivinti subtilesnėmis vibracijomis, taip ir toms pačioms vibracijoms palaikyti reikia maišyti grubią medžiagą. Be energijų perdavimo aukštyn per sąmoningą dėmesį, visata pasiduotų entropijai. Žmoguje mažiausia subalansuoto dėmesio deformacija nutraukia šį dvipusį bendravimą.

Vienas protas negali to išlaikyti. Taip pat reikalingas atsipalaidavęs kūnas. Tarp mikro ir makrokosmoso žmogus atlieka savo vaidmenį. Grįžimas prie kūno yra atsivėrimo gestas dėmesiui, kuris, pakviestas, yra pasirengęs atlikti savo kosmologinę funkciją.