Fritjofas Capra Apie gyvenimą Ir lyderystę Tvarioje bendruomenėje

Tvarumas nėra individuali savybė, o viso ryšių tinklo savybė.

Tai bendruomenės praktika. Tai yra gili pamoka, kurios turime išmokti iš gamtos. Gyvybę galima palaikyti kuriant ir puoselėjant bendruomenę. Tvari žmonių bendruomenė sąveikauja su kitomis bendruomenėmis – tiek žmonėmis, tiek ne žmonėmis – taip, kad jos galėtų gyventi ir vystytis pagal savo prigimtį. Tvarumas nereiškia, kad niekas nesikeičia. Tai dinamiškas koevoliucijos procesas, o ne statiška būsena.

Dėl glaudaus ryšio tarp tvarumo ir bendruomenės, pagrindiniai ekologijos principai taip pat gali būti suprantami kaip bendruomenės principai. Visų pirma, jie gali būti pagrindiniai principai kuriant ir puoselėjant tvarias mokymosi bendruomenes. Jie yra nepaprastai svarbūs užimant vadovaujančias pareigas ir įgyvendinant sisteminius pokyčius mūsų mokyklose.

Praktikos bendruomenės

Tinklas buvo pripažintas kaip pagrindinis visų gyvųjų sistemų organizacijos modelis. Biologinės sistemos yra cheminių reakcijų tinklai; socialinės sistemos yra komunikacijos tinklai. Pastaraisiais metais tinklai tapo pagrindiniu dėmesio objektu ne tik moksle, bet ir visuomenėje apskritai bei visoje naujai besiformuojančioje pasaulinėje kultūroje.

Internetas tapo galingu pasauliniu komunikacijos tinklu, ir vis daugiau įmonių šiandien yra organizuojamos kaip decentralizuoti mažesnių vienetų tinklai. Panašūs tinklai egzistuoja tarp ne pelno siekiančių ir nevyriausybinių organizacijų. Iš tiesų, „tinklaveika“ daugelį metų buvo viena iš pagrindinių politinių organizacijų veiklų.

Žmonių organizacijose taip pat yra daug neformalių tinklų. Organizacijų teoretikai šiuos tinklus pavadino „praktikos bendruomenėmis“, kuriose žmonės kuria santykius, padeda vieni kitiems ir įprasmina kasdienę veiklą asmeniniu lygmeniu.

Kiekvienoje organizacijoje yra tarpusavyje susijusių praktikos bendruomenių grupė. Kuo daugiau žmonių dalyvauja šiuose neformaliuose tinkluose ir kuo labiau išvystyti bei sudėtingesni šie tinklai, tuo geriau organizacija galės mokytis, kūrybiškai reaguoti į naujas aplinkybes, keistis ir vystytis. Kitaip tariant, organizacijos gyvybingumas slypi jos praktikos bendruomenėse. Šie svarstymai reiškia, kad veiksmingiausias būdas padidinti organizacijos kūrybiškumo ir mokymosi potencialą yra įgalinti jos praktikos bendruomenes.

Naujumo atsiradimas

Jei organizacijos kūrybiškumas ir mokymosi potencialas slypi jos praktikos bendruomenėse, kaip šie procesai iš tikrųjų pasireiškia tuose gyvuose tinkluose ir bendruomenėse?

Norėdamas atsakyti į šį klausimą, turiu remtis energijos ir materijos srautu visuose gyvuosiuose tinkluose. Žmonių tinkluose tai atitinka informacijos ir idėjų srautą. Abiem atvejais sistema, norėdama išgyventi, turi būti atvira šiam mitybos srautui. Per pastaruosius 25 metus šio srauto dinamika buvo labai išsamiai ištirta. Šie tyrimai lėmė labai svarbų atradimą – antrąją gamtos pamoką, kurią turi žinoti transformacijos lyderiai.

Gyvosios sistemos paprastai išlieka stabilios būsenos, net jei per jas teka energija ir materija, o jų struktūros nuolat kinta. Tačiau retkarčiais tokia atvira sistema susiduria su nestabilumo tašku, kai įvyksta gedimas arba, dažniau, savaime atsiranda naujų tvarkos formų.

Šis savaiminis tvarkos atsiradimas kritiniuose nestabilumo taškuose, kuris dažnai vadinamas tiesiog „atsiradimu“, yra vienas iš gyvybės požymių. Jis buvo pripažintas dinamiška vystymosi, mokymosi ir evoliucijos kilme. Kitaip tariant, kūrybiškumas – naujų formų generavimas – yra pagrindinė visų gyvųjų sistemų savybė.

Žmonių organizacijoje įvykis, sukeliantis iškilimo procesą, gali būti atsitiktinė pastaba, kuri gali atrodyti nesvarbu ją išsakiusiam asmeniui, tačiau yra reikšminga kai kuriems praktikos bendruomenės nariams. Kadangi jiems tai reikšminga, jie greitai platins informaciją organizacijos tinkluose.

Informacijai cirkuliuojant įvairiais grįžtamojo ryšio ciklais, ji gali būti sustiprinta ir išplėsta net iki tokio lygio, kad organizacija nebegali jos įsisavinti dabartinėje organizacijos būsenoje. Kai taip nutinka, pasiekiamas nestabilumo taškas. Sistema negali integruoti naujos informacijos į esamą tvarką; ji priversta atsisakyti kai kurių savo struktūrų, elgesio ar įsitikinimų. Rezultatas – chaoso, sumaišties, netikrumo ir abejonių būsena. Iš šios chaotiškos būsenos atsiranda nauja tvarkos forma, organizuota pagal naują prasmę. Naujosios tvarkos nesukūrė joks asmuo, ji yra kolektyvinio organizacijos kūrybiškumo rezultatas.

Atsiradimas ir dizainas

Visame gyvajame pasaulyje gyvybės kūrybiškumas reiškiasi per atsiradimo procesą. Sukurtos struktūros – gyvų organizmų biologinės struktūros ir žmonių bendruomenių socialinės struktūros – gali būti tinkamai vadinamos „atsirandančiomis struktūromis“. Prieš žmonių evoliuciją visos gyvosios struktūros planetoje buvo atsirandančios struktūros. Kartu su žmonių evoliucija atsirado kalba, konceptualus mąstymas ir visos kitos sąmonės savybės. Tai leido žmonėms formuluoti tikslus ir strategijas, taigi ir kurti struktūras pagal dizainą.

Žmonių organizacijose visada yra ir suprojektuotų, ir besiformuojančių struktūrų. Suprojektuotos struktūros yra formalios organizacijos struktūros, aprašytos jos oficialiuose dokumentuose. Besiformuojančias struktūras sukuria neformalūs organizacijos tinklai ir praktikos bendruomenės. Šios dvi struktūros rūšys labai skiriasi, ir kiekvienai organizacijai reikia abiejų rūšių. Suprojektuotos struktūros suteikia taisykles ir tvarką, būtinas efektyviam funkcionavimui. Jos užtikrina stabilumą.

Kita vertus, besiformuojančios struktūros suteikia naujumo, kūrybiškumo ir lankstumo. Besiformuojančios struktūros yra adaptyvios, geba keistis ir vystytis. Šiandieninėje sudėtingoje organizacinėje aplinkoje grynai suprojektuotos struktūros neturi reikiamo reagavimo ir mokymosi pajėgumų.

Problema ne ta, kad reikia atsisakyti sukurtų struktūrų ir rinktis naujai atsiradusias. Mums reikia abiejų. Tai trečioji gamtos pamoka apie lyderystę. Kiekvienoje žmonių organizacijoje vyrauja įtampa tarp sukurtų struktūrų, kurios įkūnija valdžios santykius, ir naujai atsiradusių struktūrų, kurios atspindi organizacijos gyvybingumą ir kūrybiškumą. Lyderių iššūkis – rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujo kūrybiškumo ir dizaino stabilumo.

Naujo tipo lyderystė

Supratimas, kaip svarbu iškilti žmonių organizacijos kūrybiškumui, paskatino tyrinėti naujo tipo lyderystę. Tradicinė lyderio samprata – tai žmogus, gebantis turėti viziją, ją aiškiai suformuluoti ir perteikti su aistra bei charizma.

Tai vis dar svarbu, tačiau yra ir kita lyderystės rūšis, kuri susideda iš naujumo atsiradimo palengvinimo. Tai mūsų ketvirtoji pamoka iš gamtos. Atsiradimo palengvinimas reiškia sąlygų kūrimą, o ne nurodymų davimą. Tai reiškia valdžios galios panaudojimą kitų įgalinimui. Abi lyderystės rūšys yra susijusios su kūrybiškumu. Būti lyderiu reiškia kurti viziją, eiti ten, kur niekas anksčiau nebuvo. Tai taip pat reiškia erdvės palaikymą visai bendruomenei sukurti kažką naujo.

Kad būtų galima veiksmingai palengvinti iškilimą, bendruomenių lyderiai turi atpažinti ir suprasti skirtingus šio esminio gyvenimo proceso etapus. Kilimui reikalingas aktyvus komunikacijos tinklas. Todėl iškilimo palengvinimas pirmiausia reiškia tokių komunikacijos tinklų kūrimą ir puoselėjimą.

Be to, turime nepamiršti, kad naujumo atsiradimas yra atvirų sistemų savybė, o tai reiškia, kad organizacija turi būti atvira naujoms idėjoms ir naujoms žinioms. Atsiradimo skatinimas apima tokio atvirumo kūrimą – mokymosi kultūros, kurioje skatinamas nuolatinis klausimų kėlimas ir atlyginama už inovacijas, puoselėjimą.

Kritinio nestabilumo, lydinčio naujumo atsiradimą, patirtis gali apimti netikrumą, baimę, sumišimą ar abejones savimi. Patyrę lyderiai atpažįsta šias emocijas kaip neatsiejamas visos dinamikos dalis ir sukuria pasitikėjimo bei abipusės paramos klimatą.

Pokyčių proceso metu kai kurios senos struktūros gali sugriūti, tačiau jei palaikantis klimatas ir grįžtamojo ryšio kilpos komunikacijos tinkle išliks, tikėtina, kad atsiras naujų ir prasmingesnių struktūrų. Kai tai nutinka, žmonės dažnai jaučia nuostabą ir pakylėjimą, o dabar lyderio vaidmuo yra pripažinti šias emocijas ir suteikti galimybių švęsti.

Vadovai turi gebėti atpažinti kylančias naujoves, jas suformuluoti ir įtraukti į organizacijos dizainą. Tačiau ne visi kylantys sprendimai bus perspektyvūs, todėl kultūra, kuri palaiko kylančias naujoves, turi apimti laisvę daryti klaidas. Tokioje kultūroje skatinamas eksperimentavimas, o mokymasis vertinamas taip pat, kaip ir sėkmė.

Išvada

Įkvėpdami gyvybės žmonių organizacijoms, įgalindami jų praktikos bendruomenes, ne tik padidinate jų lankstumą, kūrybiškumą ir mokymosi potencialą, bet ir sustiprinate organizacijos asmenų orumą bei žmogiškumą, nes jie susieja save su šiomis savybėmis. Kitaip tariant, dėmesys gyvenimui ir savęs organizavimui įgalina save. Tai sukuria protiškai ir emociškai sveiką darbo ir mokymosi aplinką, kurioje žmonės jaučia, kad yra remiami siekiant savo tikslų ir jiems nereikia aukoti savo sąžiningumo, kad būtų įgyvendinti organizacijos tikslai.

***

Daugiau įkvėpimo ieškokite šį šeštadienį vyksiančioje „Awakin Call“ laidoje su garsiu autoriumi, fiziku ir sistemų teoretiku Fritjofu Capra. Registruotis ir gauti daugiau informacijos galite čia.