Niekada nevėlu išradinėti save iš naujo. Paimkite tai iš Paulo Tasnerio – 40 metų nepertraukiamai dirbęs kitiems žmonėms, būdamas 66 metų jis įkūrė savo startuolį, suporavęs savo verslo idėją su savo patirtimi ir aistra. Ir jis ne vienas. Kai jis dalijasi šia trumpa, juokinga ir įkvepiančia kalba, senjorai vis labiau atsiduoda savo verslumo instinktams ir mato didelę sėkmę.
Norėčiau sugrąžinti tave maždaug septynerius savo gyvenimo metus. Penktadienio popietė, likus kelioms dienoms iki 2009 m. Kalėdų. Buvau vartojimo prekių įmonės San Franciske operacijų direktorius ir buvau pakviestas į susitikimą, kuris jau vyko. Tas susitikimas tapo mano išvykimo pokalbiu. Buvau atleistas kartu su keletu kitų. Tuo metu man buvo 64 metai. Tai nebuvo visiškai netikėta. Pasirašiau šūsnį popierių, susirinkau asmeninius daiktus ir išėjau prisijungti prie žmonos, kuri manęs laukė netoliese esančiame restorane, visiškai nieko nežinodama. Kelias valandas pasukus į priekį, abu buvome tikrai kvailai girti.
Taigi, 40 ir daugiau metų nepertraukiamo darbo įvairiose didelėse ir mažose įmonėse baigėsi. Turėjau gerą tinklą, gerą reputaciją – maniau, kad man viskas bus gerai. Buvau gamybos ir pakavimo inžinierius. Turėjau gerą pagrindą. Išėjimas į pensiją, kaip ir daugeliui žmonių, man tiesiog nebuvo išeitis. Taigi ateinančius porą metų pasukau į konsultacijas be jokios aistros.
Ir tada pradėjo įsigalėti idėja, gimusi iš mano rūpesčio mūsų aplinka. Norėjau sukurti savo verslą, kurdamas ir gamindamas biologiškai skaidžias pakuotes iš atliekų – popieriaus, žemės ūkio ir net tekstilės atliekų – pakeisdamas toksiškas, vienkartines plastikines pakuotes, nuo kurių visi tapome priklausomi. Tai vadinama švaria technologija, ir man tai buvo labai reikšminga. Įmonė, galinti padėti sumažinti milijardus svarų vienkartinių plastikinių pakuočių, išmetamų kiekvienais metais ir teršiančių mūsų žemę, upes ir vandenynus, ir paliktą ateities kartoms – mūsų anūkams, mano anūkams.
Ir štai dabar, būdamas 66 metų, turėdamas 40 metų patirtį, pirmą kartą tapau verslininku.
ačiū. Bet yra daugiau.
Daug problemų, kurias reikia spręsti: gamyba, užsakomųjų paslaugų teikimas, darbo vietų kūrimas, patentai, partnerystės, finansavimas – visa tai yra tipiški klausimai pradedančiajai įmonei, bet vargu ar būdingi man. Ir šiek tiek apie finansavimą. Aš gyvenu ir dirbu San Franciske. O jei ieškote finansavimo, paprastai ketinate konkuruoti su kai kuriais labai jaunais žmonėmis iš aukštųjų technologijų pramonės, ir tai gali labai atgrasyti ir gąsdinti. Turiu senesnius batus nei dauguma šių žmonių.
Aš taip.
Tačiau po penkerių metų džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas pasidalinti su jumis, kad mūsų pajamos kasmet padvigubėjo, neturime skolų, turime keletą palapinių klientų, mūsų patentas buvo išduotas, aš turiu nuostabų partnerį, kuris buvo su manimi nuo pat pradžių, ir mes laimėjome daugiau nei 20 apdovanojimų už atliktą darbą. Bet geriausia, kad pasaulinės plastiko taršos krizės metu padarėme nedidelį įdubimą – labai mažą įdubimą.
Ir šiuo metu atlieku patį naudingiausią ir prasmingiausią savo gyvenimo darbą. Galiu pasakyti, kad įvairaus amžiaus verslininkams prieinama daug išteklių, bet prieš penkerius metus labai troškau rasti kitų pirmą kartą pradedančių verslininkų, kurie būtų mano amžiaus. Norėjau su jais susisiekti. Pavyzdžių neturėjau, visiškai neturėjau. Tas 20 metų programėlių kūrėjas iš Silicio slėnio nebuvo mano pavyzdys.
Esu tikras, kad jis buvo labai protingas...
Aš noriu ką nors padaryti dėl to ir noriu, kad mes visi ką nors padarytume. Noriu, kad pradėtume daugiau kalbėti apie žmones, kurie netampa verslininkais, kol nesulaukia vyresnio amžiaus. Kalbame apie šiuos drąsius vyrus ir moteris, kurie registruojasi, kai jų bendraamžiai iš esmės išvyksta. Ir tada sujungti visus šiuos žmones įvairiose pramonės šakose, regionuose, šalyse – kurti bendruomenę.
Žinote, Smulkaus verslo administracija mums sako, kad 64 procentai naujų darbo vietų JAV privačiame sektoriuje atsiranda dėl tokių mažų įmonių kaip mano. O kas pasakys, kad liksime amžinai maži? Turime įdomią kultūrą, kurios tikrai tikimasi, kai sulauksi tam tikro amžiaus, žaisi golfą, šaškėmis ar visą laiką prižiūrėsi anūkus. Aš dievinu savo anūkus ir taip pat aistringai mėgstu veikti ką nors prasmingo pasaulinėje rinkoje.
Ir aš turėsiu daug kompanijos. Surašymo biuras teigia, kad 2050 m. šioje šalyje bus 84 milijonai senjorų. Tai nuostabus skaičius. Tai beveik dvigubai daugiau nei turime šiandien. Ar įsivaizduojate, kiek tarp 84 milijonų žmonių bus pirmą kartą verslininkų? Ir jie visi turės keturių dešimtmečių patirtį.
Taigi, kai sakau: „Pradėkime daugiau kalbėti apie šiuos nuostabius verslininkus“, turiu galvoje, kalbėkime apie jų įmones, kaip ir apie jų daug jaunesnių kolegų įmones. Vyresnio amžiaus verslininkai šioje šalyje turi 70 procentų sėkmės, pradėdami naujas įmones. 70 procentų sėkmės procentas. Esame kaip verslininkų „Golden State Warriors“ – ir jaunesnių verslininkų šis skaičius nukrenta iki 28 proc. Tai teigia JK įsikūrusi grupė CMI.
Ar 70-mečio verslininko pasiekimai nėra tokie pat reikšmingi, kiek naujienų, kaip ir 30-mečio verslininko pasiekimai? Žinoma, jie yra. Štai kodėl norėčiau, kad frazė „70 virš 70“ būtų tokia pat įprasta, kaip ir „30 iki 30“.
COMMUNITY REFLECTIONS
SHARE YOUR REFLECTION
7 PAST RESPONSES
It's really never too late. Love to see stories of people who achieve at any age. Heck, Louise Hay started Hay House publishing at like 61! I know I'll keep going as long as this body will support it.
Thank you! Smash the beliefs on ageism! Here's to honoring and valuing the wisdom of a 40 year career and what that can mean for a start up in the senior years! Super well done. And yes, here's to connecting together so that even MORE impact can and will be made. Job well done!
My husband and I lost all our financial security, home and business in an interesting arrangement of the stars. It was big sucking sound. We ran, humiliated, to Mexico as we could not afford to live in the US on our social security. That was over 4 years ago.
He is now 73 and I am 68. I started an Interior Design business that is now manufacturing furniture. It is still small and growing. My joy is the Mexicans who are my tradespeople and my employees. Yes I get to create but I also am of service. I am in love with my work and my life. I am grateful.
What an inspirational guy. He highlights beautifully the benefits that those with a few decades of wisdom can bring to party. It's terrific that youngsters have so much energy and the passion to put in long hours to succeed, but people like Tony - who might not have as much energy as a 20 year old - have something that the 20 year old cannot have (yet) and that is years of experience. It is so exciting to be living at a time where youngsters are given the chance (this wasn't always the case) to start businesses, but at the same time, so are people who would have been put out to pasture only a few decades ago.
I AM VERY MUCH INSPIRED FROM THIS ARTICLE.THANKS A LOT.
What an insightful experience sharing. It shows experience counts. More so in old age. Nobody can do for the 'old' what they can do for themselves.
Thanks Paul for your incredible story. Im 62 and am working on an invention. Actually my son gave me the idea a few years ago and told me to run with it. To my chagrin, I havent done anything with it. Now is "THE" time. With the economy here its hard to find a job. My hubby got laid off last Sept at 58 years old after working for that company for 30 years. Most of those years he endured abuse from the management there. Ive been an entrepreneur for years not doing anything with my ideas. One thing is who do you trust with your idea. The more I research, the closer Ill get to having my product out on the shelves. It's never to late for an out-of-the-box thinker.