Čarlis Čaplinas: Susivienykime Visi

Atsiprašau, bet nenoriu būti imperatoriumi. Tai ne mano reikalas. Nenoriu nieko valdyti ar užkariauti.

Norėčiau padėti visiems, jei įmanoma. Mes visi norime padėti vieni kitiems – žmonės yra tokie. Mes visi norime gyventi vieni kitų laime, o ne vienas kito kančia. Mes nenorime vieni kitų nekęsti ir niekinti. Šiame pasaulyje yra vietos visiems, o žemė yra turtinga ir gali aprūpinti visus.

Gyvenimo kelias gali būti laisvas ir gražus. Bet mes jį pametėme.

Godumas užnuodijo žmonių sielas, užtvėrė pasaulį neapykanta, įstūmė mus į kančią ir kraujo praliejimą. Išsiugdėme greitį, bet užsisklendėme savyje: mechanizmai, teikiantys gausą, paliko mus skurde. Mūsų žinios pavertė mus cinikais, o sumanumas – kietais ir nedorais. Mes per daug galvojame ir per mažai jaučiame: labiau nei mechanizmai mums reikia žmogiškumo; labiau nei sumanumas mums reikia gerumo ir švelnumo. Be šių savybių gyvenimas bus smurtinis ir viskas bus prarasta.

Lėktuvas ir radijas mus suartino. Pati šių išradimų prigimtis šaukiasi žmonių gerumo, šaukiasi visuotinės brolybės, mūsų visų vienybės. Net ir dabar mano balsas pasiekia milijonus visame pasaulyje, milijonus nevilties apimtų vyrų, moterų ir mažų vaikų, sistemos, verčiančios vyrus kankinti ir įkalinti nekaltus žmones, aukų. Tiems, kurie mane girdi, sakau: „Nenusiminkite“.

Dabartinės mus užklupusios kančios tėra praeinantis godumas, žmonių, bijančių žmonijos pažangos kelio, kartėlis. Žmonių neapykanta praeis, o valdžia, kurią jie atėmė iš žmonių, sugrįš jiems, ir laisvė niekada neišnyks.

Luko evangelijos septynioliktame skyriuje rašoma: „Dievo karalystė yra žmoguje.“ Ne viename žmoguje ar žmonių grupėje, bet visuose žmonėse – jumyse, tautoje.

Jūs, žmonės, turite galią, galią kurti mašinas, galią kurti laimę. Jūs, žmonės, turite galią padaryti gyvenimą laisvą ir gražų, paversti šį gyvenimą nuostabiu nuotykiu. Tad demokratijos vardu panaudokime šią galią. Susivienykime visi. Kovokime už naują pasaulį, deramą pasaulį, kuris suteiks žmonėms galimybę dirbti, kuris suteiks jums ateitį, senatvę ir saugumą. Kovokime už pasaulio išlaisvinimą, už nacionalinių barjerų panaikinimą, už godumo, neapykantos ir netolerancijos panaikinimą. Kovokime už proto pasaulį, pasaulį, kuriame mokslas ir pažanga ves į visų žmonių laimę. Susivienykime visi!

Pažvelk aukštyn. Debesys sklaidosi, saulė prasiveržia. Mes išeiname iš tamsos į šviesą. Žmogaus sielai suteikti sparnai ir pagaliau jis pradeda skristi. Jis skrenda į vaivorykštę – į vilties šviesą – į ateitį, tą šlovingą ateitį, kuri priklauso tau, man ir mums visiems. Pažvelk aukštyn. Pažvelk aukštyn!

– Čarlis Čaplinas, ištrauka iš „Didysis diktatorius“ (1940 m.)