Atėjo laikas atnaujinti savo požiūrį į meilę. Visų pirma, meilė yra emocija, momentinė būsena, kuri kyla, kad įkvėptų jūsų protą ir kūną.
Meilė, kaip ir visos emocijos, iškyla kaip ryškus ir greitai besikeičiantis oro modelis, subtili ir nuolat besikeičianti jėga. Kaip ir visos teigiamos emocijos, vidinis jausmas, kurį tau sukelia meilė, yra savaime ir išskirtinai malonus – jis jaučiasi nepaprastai gerai, kaip jaučiasi ilgas, vėsus vandens gėrimas, kai karštą dieną esi išsekęs. Tačiau meilės mikro akimirka, kaip ir kitos teigiamos emocijos, toli nuo geros savijautos pakeičia jūsų nuomonę. Tai praplečia jūsų supratimą apie aplinką, netgi jūsų savęs jausmą. Ribos tarp jūsų ir ne jūsų – kas yra už jūsų odos – atsipalaiduoja ir tampa pralaidesnės. Būdami įkvėpti meilės, matote mažiau skirtumų tarp savęs ir kitų. Iš tiesų, jūsų gebėjimas matyti kitus – tikrai matyti juos iš visos širdies – atsidaro. Meilė netgi gali suteikti jums apčiuopiamą vienybės ir ryšio jausmą, transcendenciją, kuri verčia jaustis dalimi kažko daug didesnio už save. Meilė, kaip ir visos emocijos, iškyla kaip ryškus ir greitai besikeičiantis oro modelis, subtili ir nuolat besikeičianti jėga. Ir naujas požiūris į meilę, kuriuo noriu pasidalinti su jumis, yra toks: meilė pražysta beveik bet kuriuo metu, kai du ar daugiau žmonių, net nepažįstamų žmonių, susijungia per bendrą teigiamą emociją, nesvarbu, ar tai būtų švelni ar stipri.
Tikėtina, kad jei užaugote Vakarų kultūroje, emocijas galvojate kaip apie privačius įvykius. Jūs nustatote juos žmogaus ribose, jų protu ir odoje. Kai kalbate apie emocijas, jūsų vienaskaitos savininko būdvardžių vartojimas išduoda šį požiūrį. Jūs kalbate apie „mano nerimą“, „jo pyktį“ arba „jos susidomėjimą“. Vadovaujantis šia logika, meilė tarsi priklausytų ją jaučiančiam žmogui. Meilės apibrėžimas kaip pozityvumo rezonansas ginčija šį požiūrį. Meilė atsiskleidžia ir aidi tarp žmonių ir tarp žmonių – tarpasmeniniuose sandoriuose – ir taip priklauso visoms dalyvaujančioms šalims ir metaforiniam jungiamajam audiniui, kuris juos jungia, nors ir laikinai. Taigi meilė labiau nei bet kuri kita teigiama emocija priklauso ne vienam asmeniui, o žmonių poroms ar grupėms. Jis yra jungčių viduje.
Turbūt sunkiausia iš visų tai, kad meilė nėra nei ilgalaikė, nei besąlygiška. Radikali pokytis, kurį turime padaryti, yra toks: meilė, kurią patiria jūsų kūnas, yra ryšio su kitu mikro akimirka. Dešimtmečius trunkantys tyrimai rodo, kad meilė, laikoma šiomis teigiamo ryšio mikro akimirkomis, sustiprina ryšį tarp jūsų smegenų ir širdies ir daro jus sveikesnius. [...] Gali atrodyti stebėtina, kad tik mikro akimirką trunkanti patirtis gali turėti bet kokį ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tačiau čia veikia svarbi grįžtamojo ryšio kilpa, kylanti spiralė tarp jūsų socialinės ir fizinės gerovės. Tai reiškia, kad jūsų meilės mikro akimirkos ne tik daro jus sveikesnius, bet ir būdami sveikesni ugdo jūsų gebėjimą mylėti. Po truputį meilė gimdo meilę gerindama jūsų sveikatą. O sveikata gimdo sveikatą gerindama tavo gebėjimą mylėti.
– Barbara Frederickson, įsimylėjusi 2.0

COMMUNITY REFLECTIONS
SHARE YOUR REFLECTION
4 PAST RESPONSES
True Story! And this is one of many reasons why I never leave home without my FREE HUGS sign. Even those micro moments of love shared lead to larger moments of conversation and connection. Thank you for sharing a lovely post.
Really great stuff, and I couldn't agree more.
----------------------------------------------------------
One Spirit One World
I like what she says, and I recognize it. The flashes of mutual appreciation and affection that are possible on the street, or when buying coffee, or among co-workers - these are very real forms of love. And like the long-term love spoken of in the post above, they give life.
This is an interesting concept and i agree with it at the level of the article. However love can be lasting and unconditional, once one escapes the cultural stories and recognizes the male journey construct that has prefaced our knowledge for quite some time. When more of us realize that quantum physics when applied, changes everything our viewpoints will shift. What this has to do with love, is that love is the feeling attached to evolution, consciousness and as i suspect how they interact. Love is an emotion and a verb, a noun and a link. Love via our western culture has been shaped to be something very, well shallow. Romance, bonding mechanism, happy ever after, the rush, lust divided into terms..really how quaint, no? The stories we inherit affect the beliefs we actualize. So moving into a co creative paradigm, past the procreative (make more humans) we will start to embrace the whole of our emotional states and the full psyche of free will. That story is part of the new narrative. Any others working on this big picture change? Please let me know!!
[Hide Full Comment]